Geriausia draugė sužinojo, ką darome. Dabar žiūri į mane kaip į svetimą

Trys minutės. Tiek Rūta žiūrėjo į mano telefoną ir per tas tris minutes prarado dvidešimt aštuonerius metus draugystės. Bent jau dabar taip jaučiu. Draugaujame nuo aštuonerių. Buvau jai liudininkė vestuvėse. Su vyru lifestyle apie dvejus metus, niekam nesakėm. Užėjau pas ją virtuvėje, palikau telefoną ant stalo, nuėjau į wc. Telefonas užsidegė — žinutės su nuotraukomis nuo poros su kuria susitikom. Perskaitė viską. Aš [M36]. Iš pradžių tylėjo. Tada parašė po dviejų dienų — 'nežinau, kaip dabar su tavimi bendrauti'. Paaiškinau jai, kiek galėjau. Kad su vyru, kad abu sutinkam, kad ne neištikimybė. Lyg klausėsi. Bet matosi, kad jos galvoje aš dabar kita. Nustojo kviesti į šeimos pietus. Nustojo pasakoti apie savo vyrą — lyg bijo, kad jai ką nors 'pasiūlysiu'. Nenoriu jos prarasti. Bet ir teisintis daugiau negaliu. Ar kas susigrąžino tokią draugystę, ar tai jau mirusi istorija? Ir ar verta išvis bandyti, ar palikti ją ramybėje?